Man Nepalas visada pirmiausia dvasingumas, prasmės paieškos, gilumas, senosios tradicijos. Nepale surasi ir seniausias šventyklas, stūksančias šalia Himalajų, ir gamtovaizdžius atveriančius pusę pasaulio. Nepalo kultūra labai savita, apima jausmas, kad kažkuriuo metu laikas čia sustojo, progresas neįvyko, senoliai perdavė savo meną bei išmintį iš rankų į rankas, o tuo tarpu naujos kartos nei nesirūpino kaip čia ką patobulinti. Jei Katmandu vaikštai po muziejus ir po to nukeliauji į meno mokyklą, o po to į turgavietę, tai toks vaizdas kad jie užsiima tuo pačiu kaip ir jų proseneliai. Tos pačios Tankos, spalvintos žemės akmenukais, smilkalai, kurie jau tūkstančius metų kvepia taip pat, o ir receptas nei kiek nepakitęs, tekstilė, tapyba, juvelyrika, viskas liko nepakitę. Ir mane tai džiugina, pasaulis tapo toks vienodas, nuvykęs į Briuselį ar į Berlyną randi tas pačias parduotuves, tas pačias prekes. O viską vainikuoja, kada Delyje nuveža į Starbuck‘ą ir sako, – paragauk, čia labai gera kava… Eina sau, tada supranti, kad tokios vietos kaip Nepalas, tave sugeba nustebinti, paliesti.
Nepale labai daug mažų dirbtuvėlių, gamyklėlių, bet siuvyklėlių. Azija yra Azija, ir Nepale kur biznis ten ir gyvenam, ten gimsta vaikai, ten ženijasi jaunuoliai, ten miršta senoliai. Viskas verda toje pačioje gatvėje, viskas tame pačiame mieste. Katmandu krenta į akis didžiulis tekstilės gaminių pasirinkimas, ir kyla natūralus klausimas kodėl? Pasirodo Nepalo tekstilėje ne šiaip sau tiek daug šimtaprocentinės vilnos, tiesiog toks klimatas, buvo poreikis šiltesniems drabužiams, kurie taip pat gali pasitarnauti ir patekėjus saulei. Tad vilna puikiai tiko, Nepale auginami jakai, avys, ožkos, iš kurių gimsta rankų darbo skaros, megztiniai, kepurės, kilimai ir visa kita. Na ir aišku per paskutinius dešimtmečius suaktyvėjęs turizmas taip pat pakoregavo vietinių meistrų asortimentą, mat turistai labai pamėgo Nepalo vilnos gaminius, ir dėl grožio ir dėl tvarumo.
Nepale surasite daug Vakarų turistų, vieni čia ieško dvasingumo, keliauja per šventyklas bei Stupas, o kiti atvyksta dėl nuostabių kalnų grožio. Nepale yra net aštuoni aukščiausi pasaulio kalnai, kurie pritraukia alpinistų ir žygeivių iš viso pasaulio. Na ir aišku kur turistai, ten ir skanus maistas. Katmandu rasite daug restoranėlių, pagal kiekvieno kišenę, tačiau maistas čia tikrai geras. Patys Nepaliečiai giriasi, kad jų virėjai geriausi nuo Tibeto iki Indijos, tačiau pačiame Katmandu sutikau ne vieną virėją iš Indijos, o restoranų savininkai tai įvardijo kaip sėkmės ženklą. Mat turėti kitatautį virėją iš Indijos yra šioks toks prestižas.
Viena iš įdomesnių aplankytų vietų Nepale, tai meno mokykla, kurioje vaikai mokomi įvairių menų. Būtent ten susipažinome su mokytoja, kuri moko vaikus piešti Tankas. Labai nustebino, kada prie vienos Tankos dirba net iki penkiasdešimt mokinių, kiekvienas palikdamas savo įnašą į bendrą darbą. Tankose vaizduojami įvairūs raštai, Mandalos, Budos gyvenimas, Tūkstantis Budu paveikslai. Nepalo menai labai linkę į dvasingumo perteikimą mene, matomai todėl, kad visa šalis gyvena nušvitimu, o ir todėl, kad dauguma menininkų yra vienuoliai.
Vienuoliai labai dažnai savus darbus parduoda vietiniams, bei turistams, taip prisidėdami prie vienuolyno išlaikymo. Kita šios veiklos dalis yra pati pamoka, darbštumas, kantrybės ugdymas, kūrybinės energijos skatinimas bei plėtimas. Viena iš populiariausių praktikų, yra Mandalos kūrimas. Tame procese gali dalyvauti ir visas vienuolynas, arba vienas vienuolis. Susmulkinami spalvoti akmenukai, bei kristalai, dažniausiai malachitas, cinoberis, safyras, anglis. Gaunamos įvairios spalvos, kurios po to kruopščiai specialia technika supilamos į geometrinius raštus. Mandalos piešimas gali užtrukti iki mėnesio ar kelių, tačiau didžiausia pamoka slypi vėliau, kada vienuoliai šią ilgai kurtą Mandalą keliais šluotos judesiais sušluoja į krūvą. Ši pamoka moko vienuolius neprisirišti prie laikino, viskas ateina ir išeina, tačiau kažkas lieka nekintama. Tai didelė pamoka paleisti tokį brangų savo sukurtą kūrinį.
Na ir aišku Namaste, šį pasisveikinimą jūs girdėsite per dieną tūkstantį kartų. Namaste – „nama“ – nusilenkimas, pagarba, „te“ – tau. Tai lyg pagerbiu Dieviškumą tavyje. Labai gražus gestas, labai greitai pats net nepastebėdamas tampi šios kultūros dalimi, ir jau Namaste, Namaste, Namaste. O paskui grįžęs į Lietuvą greitai visiems nusibosti su savo Namaste… Tad toks trumpai tas Nepalas, kuris gali būti dvasingas, o tuo pačiu įspūdingas, ramus ir pavojingas. Bet visada gilus, tikras, Dieviškas.
Saulius
