Vaikystėje net negalvojau, kad papulsiu į Indiją. Klausiau kalbų apie keliones į Indiją, noras buvo didžiulis, bet tuo metu nesigavo ten pakliūti. Ir net negalvojau, kad po daugelio metų į Indija grįšiu dar ir dar kartą. Tai tikrai pasakų šalis, ji visiškai išsiskiria nuo visos Azijos savo kultūra ir tradicijomis. Indija labai skirtinga, šiaurės Indijoje gali rasti dvasingumo, pietuose rasi daugiau ajurvedos, poilsio.
Taip pat ir su žmonėmis, gali sutikti visokiausių žmonių, nuo labai dvasingų, šventųjų, iki verslininkų ir amatininkų. Indijoje gyvos labai senos tradicijos, ir jie jų šventai laikosi, pavyzdžiui amatininko sūnus niekaip neves karininko dukros, nes ne ta kasta. Tiesa šios tradicijos didmiesčiuose šiek tiek kinta ir dažnai apeinamos, tačiau jei nuvyksi į provinciją pas būsimosios tėvus, tuomet niekaip negausi leidimo vesti, jei tu ne iš tos pačios kastos.
Indijoje būtina aplankyti Varanasį, tai vienas iš seniausių Indijos miestų, o ten nuvykus atrodo kad atsidūrei gūdžiuosiuose viduramžiuose. Pirma kartą kone kiekvienam ištinka lengvas šokas. Mes labai skirtingi, o gyvenimo sąlygos nelygintinos. Taip pat labai rekomenduočiau Rišikešą – tai jogų sostinė, pamatysite begalę jogų mokyklų bei meistrų. Miestas taip pat traukia dvasinius ieškotojus, čia įsikūrę daugybė ašramų bei šventyklų. Vienas iš labiausiai lankomų ašramų, tai Maharishi Yogi Ashram, šiuo metu vietinių vadinamas „Beatles Temple“, kuriame atlikėjai gyveno keletą mėnesių. Ir būtent ten gimė apie keturiasdešimt dainų, kurių dauguma tapo topais pasaulyje.
Rišikeše negausi mėsos, kiaušinių, alkoholio ir visko kas su tuo susiję. Tai nušvitimo miestas ir jie tai gerbia. Man šis miestas asocijuojasi su Nazaretu, tiesiog matau, kad iš už kampo tuoj išlys Jėzus.
O jeigu nori prabangos, ramybės kūnui ir sielai, tuomet verta aplankyti Goa provinciją Indijos pietuose. Čia rojus žemėje, nuostabūs paplūdimiai, skanus maistas, ir begalė ajurvedos įvairiomis formomis. Šis regionas ilgą laiką, net 451 metus buvo Portugalijos kolonija, ir tai padarė didžiulę įtaką šiam kraštui. Visų pirma dauguma Krikščionių, Hinduistų šventyklų labai mažai. Kitas įdomus faktas, kad tuo metu kai visa Indija pamišusi dėl kriketo, tuo tarpu Goa viešpatauja futbolas. Na ir žmonės kitokie, sakyčiau panašesni į Europiečius.
Indijoje menai pasiskirstę miestais. Maradabadas garsėja žalvario bei bronzos dirbiniais, Varanasis saugo tekstilės ir audinių paveldą, Saharanpuras garsėja medžio drožiniais, baldais, skulptūromis. Tad nuvykus į naują miestą pravartu išsiaiškinti kuom gyvena šis miestas.
Indijoje kiekvienas suras ko nori, nuo dvasingumo iki meno, nuo gražių gamtovaizdžių iki Mumbajaus lūšnynų. Ir mes dar grįšime į Indiją, ji tokia plati, kad visos ir neįmanoma apkeliauti, tačiau dar kviečia Arunačalos kalnas, Himalajų papėdės, ir aišku Indijos vandenynas, kuriam reikėtų atskiro dėmesio.
Saulius
